Warning: Illegal string offset 'wplc_chat_delay' in /home/tylosnamai/domains/tylosnamai.com/public_html/wp-content/plugins/wp-live-chat-support-pro/wp-live-chat-support-pro.php on line 909
Laidotuvių etiketo taisyklės: kaip pagerbti, bet ne įžeisti? - Tylos namai

Laidotuvių etiketo taisyklės: kaip pagerbti, bet ne įžeisti?

Nėra apibrėžta, kaip tinkamai reikėtų paguosti tuos, kurie ką tik prarado sau artimą žmogų. Tačiau tam tikros nerašytos taisyklės, kaip derėtų elgtis laidotuvių procesijos metu – egzistuoja. Žemiau aptarti esminiai klausimai, galintys kilti ceremonijoje turėsiantiems dalyvauti svečiams. Tai padės tinkamai pasiruošti procesijai ir pagarbiai palydėti mirusįjį.

francesco-corbisiero-387539

Apranga

Vienas iš pagrindinių aspektų, kurį reikėtų apgalvoti prieš dalyvaujant laidotuvėse, yra Jūsų apranga ir ją sudarančios detalės. Nors nėra itin griežtų dogmų, kaip derėtų atrodyti proceso metu, ceremonija turi tam tikras nerašytas taisykles, į kurias reikėtų atsižvelgti.

Vieta. Turėkite omenyje, kur vyks šarvojimas: ceremonija, vykstanti ne laidojimo / maldos namuose, gali būti šiek tiek mažiau formali. Taip pat nepamirškite atsižvelgti į oro sąlygas – laidotuvių metu nederėtų trukdyti kitų svečių ar mirusiojo artimųjų skėčio ar megztinio paieškomis.

Moterys. Visų pirma, pasirinkite tinkamą aprangos spalvą. Nebūtina vilkėti vien juodos spalvos, galite rinktis tamsiai mėlyną, rudus ar pilkus atspalvius, svarbiausia, jog tai būtų subtili, dėmesio netraukianti spalva.

Formali apranga atspindi pagarbą laidotuvių ceremonijai. Taigi derėtų rinktis formalias / konservatyvias sukneles ar rūbų derinius. Venkite trumpų, kokteilinių suknelių ar sijonų, gilios iškirptės bei palaidinių be rankovių – pridenkite nuogus pečius skara arba megztiniu, taip pat nesirinkite per daug aptemptų rūbų.

Galima dėvėti papuošalus, tačiau nereikėtų jų turėti per daug. Garsiai barškančias apyrankes ar itin blizgius auskarus / žiedus derėtų palikti namie. Aksesuarai turėtų būti subtilūs ir negausūs. Taip pat nepiktnaudžiaukite kvepalais.

Ceremonijos metu gali tekti daug vaikščioti, taigi verta pasirinkti patogius, žemakulnius batelius – aukštakulnius ar sportinio tipo batelius pasilikite laisvalaikiui ar darbui. Prie pasirinktos aprangos taip pat galima dėvėti paprastą skrybėlę, tačiau reiktų turėti omeny, jog ši gali trukdyti matyti už Jūsų esantiems svečiams.

Vyrai. Rekomenduotina dėvėti tamsaus atspalvio kostiumą (juodą, pilką, tamsiai mėlyną) bei marškinius su apykakle (šie gali būti tiek balti, tiek tamsaus atspalvio). Sportinio stiliaus ar kasdienė apranga yra nederama. Kaip ir moterims, dera vengti ryškių, dėmesį traukiančių spalvų ir ekstravagantiškų aksesuarų – apsiribokite laikrodžiu ir vestuviniu žiedu. Jei mėgstate bei nešiojate kepures, galite dėvėti vieną laidotuvių metu, tačiau parodykite pagarbą ją nusiimdami šarvojimo salėje. Ansamblį užbaikite pasirinkę paprastus, švarius, klasikinio tipo batus.

Vaikai. Derėtų paminėti, kad jei norite, jog laidotuvėse dalyvautų maži vaikai, reikėtų su jais prieš tai pasišnekėti: pamėginti paaiškinti, koks tai procesas (kad laidotuvių metu nekiltų daug klausimų), jo svarbą ir tinkamą elgesį (derėtų ne rėkauti, o šnibždėti). Jei nemanote, jog vaikas negalės ramiai ir tyliai dalyvauti ceremonijoje, geriau leiskite jam pasilikti namie arba pamėginkite rasti, kas galėtų jį prižiūrėti, kol Jūsų nebus. Taip ne tik išvengsite papildomo streso sau, bet ir nesukelsite nepatogumų laidotuvių dalyviams.

Vaikų apranga nėra tokia formali, kaip suaugusiųjų. Svarbu, jog ši jiems būtų patogi. Tamsūs rūbai yra tinkami, bet nebūtini: galima rinktis ir kitas neryškias, blankias spalvas. Venkite puošnių ar įmantrių derinių, pasirūpinkite, jog avėtų švarius, nesunešiotus batelius.

Tai – pagrindiniai aspektai, į kuriuos derėtų atsižvelgti, tačiau, jei dvejojate – būti truputį puošnesniam visada yra priimtiniau nei pasirodyti su per daug kasdiene apranga.

Gėlės

Gėlių padėjimas šalia kūno – vienas seniausių ritualų, skirtų pagerbti mirusįjį. Jos – gyvenimo grožio ir trapumo simbolis. Laidotuvių metu gali būti sunku išreikšti užuojautą žodžiais, tačiau tai jums gali padėti padaryti gėlių kompozicija.

Jei gėles nešate tik nuo savęs, užtenka atnešti keletą žiedų (rožių, lelijų, kalijų, chrizantemų ar kitų). Lietuvoje tradiciškai nešamos baltos gėlės, tačiau nereikia atsisakyti ir spalvotų gėlių ansamblių. Ypač jei žinote, jog tokias gėles mėgo velionis. Nepamirškite, jog nusprendę nešti atskiras gėlių šakeles, pagal papročius derėtų turėti lyginį (pavyzdžiui, 2, 4 ar 6) žiedų skaičių.

Vainikai dažniausiai nešami nuo didesnio žmonių skaičiaus: darbo kolektyvo, šeimos, artimų draugų. Dydis pasirenkamas pagal patalpos, kurioje bus pašarvotas kūnas, turimą vietą: didelė kompozicija gali užgriozdinti mažą erdvę, ypač jei tokių  bus keletas. Vertėtų atsisakyti vainikų, jei laidojama urna: didelės gėlių kompozicijos gali ją užgožti. Mažesni gėlių deriniai priimtinesni ir tais atvejais, kai yra laidojamas vaikas. Verta paminėti, jog gėles galima atsiųsti net ir tuo atveju, jei neturite galimybės dalyvauti laidotuvių procese patys: taip parodysite, jog esate kartu su šeima mintimis.

Elgesys

Daugeliui papildomą įtampą laidotuvių proceso metu kelia nerašytų elgesio taisyklių nežinojimas. Žemiau pateikiami pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, norint savo elgesiu ne įžeisti, o pagerbti tiek mirusįjį, tiek gedinčią šeimą. Visų pirma, nevėluokite į ceremoniją. Jei jau nepavyko atvykti laiku, netrukdykite kitų svečių, ramiai atsistokite gale. Jeigu turėsite išvykti anksčiau laiko, taip pat rinkitės tokią vietą, kuri leistų tyliai ir greitai išeiti. Nepamirškite išsijungti telefono ar kitų garsą galinčių skleisti prietaisų – jie gali blaškyti kitų dėmesį.

Šarvojimo salėje stenkitės kalbėti tyliai ar pašnibždomis. Jei su savimi atsivedėte mažų vaikų, nepamirškite to priminti ir jiems. Stenkitės netrukdyti kitiems, leisti ramybėje prisiminti velionį ir jo gyvenimą.

Sėdėjimo vieta priklauso nuo keleto aspektų: patalpos, kurioje kūnas yra pašarvotas, dydžio, dalyvaujančių svečių skaičiaus bei Jūsų turėto asmeninio ryšio su mirusiuoju ar santykiais su gedinčios šeimos nariais.

Dažniausiai artimiesiems skirtos vietos yra arčiausiai mirusiojo kūno / urnos. Nors, tradiciškai, šeimos bei giminaičių vietoms paskirtos pirmosios eilės, jei šios yra tuštokos (arba patalpa labai erdvi), sėskite arčiau – taip padėsite užpildyti erdvę ir sukurti jaukesnę aplinką. Arčiau kūno stengiasi sėsti ir buvę artimi velionio draugai. Jei sėdimų vietų neužtenka / yra labai mažai, galite pasiremti prie sienos / sėsti į bet kurią laisvą vietą.

Galiausiai, dažnai yra dvejojama, kiek laiko derėtų būti šarvojimo metu. Jei neturite galimybės pasilikti ilgiau, skirkite bent 15-30 minučių užuojautai išreikšti bei atsisveikinti su mirusiuoju.

Užuojauta

Išgirdus žinią, jog žmogus išėjo amžinojo atilsio, būna sunku rasti būdų kaip tinkamai išreikšti savo liūdesį ir empatiją gedintiems. Nors kylančių jausmų daug, žodžių jiems išsakyti – stinga.

Išklausykite. Visų pirma, būkite geru klausytoju. Leiskite gedinčiajam išsikalbėti, prisiminkite mirusį kartu su juo. Tačiau neskubinkite to daryti patys – noras atvirai kalbėti apie savo jausmus priimtinas ne visiems. Dažnai reikia laiko priprasti prie minties apie praradimą, o dar ilgiau užtrunka sukaupti jėgų apie tai šnekėti. Neklauskite / venkite klausti apie mirties aplinkybes. Daugelis laidotuvių metu yra dar nepasiruošę apie tai kalbėti, be to, tai gali pasirodyti itin netaktiška.

Padėkite. Laidotuvės – ne tik emociškai sunkus, bet ir planavimo reikalaujantis procesas. Jeigu esate tokioje padėtyje, jog galite pasiūlyti savo pagalbą planuojant išlydėtuvių ceremoniją (esate artimas šeimos draugas), nedvejokite apie tai užsiminti.

Supraskite. Kiekvienas gedime skirtingai: liūdesys ne visada išreiškiamas tik ašaromis, o šypsena ne visada simbolizuoja džiaugsmą. Vyrauja mitas, jog ašarų stygius reiškia artimo ryšio su mirusiuoju nebuvimą, pamirštama, jog baimė, pyktis, kaltė ar kiti panašūs jausmai – dažni palydovai skaudžių išgyvenimų metu. Leiskite velionio artimiesiems gedėti savaip, supraskite, jog turi praeiti šiek tiek laiko, kol pavyks susitaikyti su netektimi. Nepasakokite apie kitų žmonių patirtį (arba apie savąją) – kitų patirtas skausmas nepaguos gedinčiųjų. Galiausiai, būkite kantrūs: neskubinkite kuo greičiau atsisveikinti su mirusiuoju, tai – individualus, laiko neribojamas procesas.

Nepiktnaudžiaukite. Jei laidotuvėse yra paruoštas užkandžių stalas, nederėtų piktnaudžiauti maistu ar gėrimais. Jei yra alkoholio, apribokite save vienu ar dviem gėrimais, kitaip rizikuojate padaryti ar pasakyti kažką netinkamo.

Artimųjų dėmesys ceremonijos metu bus sutelktas į mirusiojo pagerbimą, taigi neminėkite kitų problemų (pavyzdžiui, darbo) bei neprašykite asmeninių paslaugų.

Užjauskite. Venkite klišių / banalių užuojautos frazių: tarkite žodžius iš širdies. Pasisemkite idėjų iš atminties: paminėkite malonų atsiminimą, prisiminkite mirusiojo turėtas unikalias savybes, specifinius būdo bruožus. Jei mirusiojo taip gerai nepažinojote, leiskite artimiesiems žinoti, jog suprantate, koks jiems sunkus šis periodas, kad apie juos galvojate ir tikitės, jog geri prisiminimai taps paguoda šiuo sunkiu gyvenimo etapu. Galiausiai, atminkite, jog nuoširdžią užuojautą perteikia ir Jūsų būtis laidotuvių metu.

Pabaigai

Jei dvejojate, ar esate tinkamai pasiruošęs (-usi) laidotuvėms, nebijokite klausti patarimo. Laidojimo namų darbuotojai gali padėti bei patarti kaip derėtų elgtis laidotuvių metu. Svarbiausia, gerbkite šeimos norus, būkite pagarbūs. Galiausiai, nors laikytis laidotuvių etiketo – svarbu, nepamirškite, jog pagrindinis Jūsų tikslas dalyvaujant ceremonijoje yra išreikšti savo užuojautą ir paguosti gedinčią šeimą, o laidotuvių esmė – pagerbti mirusįjį.

i virsu logotipas